Savižudybė ir savižudiškos mintys: suprasti ir kreiptis pagalbos

Savižudybė yra sudėtinga ir skausminga tema, bet svarbu kalbėti apie ją atvirai ir be stigmos. Jei jūs ar kažkas, ką pažįstate, susiduriate su savižudiškomis mintimis, žinokite, kad pagalba yra pasiekiama, ir jūs nesate vieni.

Kas yra savižudiškos mintys?

Savižudiškos mintys – tai įkyrios mintys ar fantazijos apie savižudybę. Jos gali būti:

• Bendros: Pavyzdžiui, „norėčiau mirti“ arba „noriu viskam padaryti galą“.

• Konkretesnės: Pavyzdžiui, galvojimas apie konkrečius būdus, kaip nusižudyti.

Šios mintys dažnai atsiranda dėl intensyvaus emocinio skausmo, beviltiškumo arba jausmo, kad problemos yra neišsprendžiamos. Svarbu suprasti, kad savižudiškos mintys nėra jūsų kaltė – tai gali kilti bet kam. Iš tikrųjų, savižudiškos mintys - tai jūsų proto mėginimas siūlyti tokiu būdu spręsti emocinius sunkumus - kai labai sunku ir nepakeliama, protui gali atrodyti, kad geriausias būdas - tiesiog panaikinti emocinę kančią (t.y. sunaikinti save). Tačiau tai tikrai nėra išeitis ir svarbu nepaklusti tokių trumparegiškų minčių keliamiems impulsams!

Juk mes negalime tikrai žinoti, kas laukia po savižudybės (o gal dar daugiau skausmo ir kančios?), bet viena tikrai yra aišku: nusižudžius, mes tikrai pakenksime tiek sau, tiek ir mūsų artimiesiems. Savižudybė neišsprendžia problemų - ji palieka mūsų artimuosius su dar didesniu skausmu, kančia ir beviltiškumo jausmu. 

Priežastys

1. Depresija: Suicidinės mintys dažnai siejamos su depresija.

2. Stresas ir bejėgiškumas: Intensyvus bejėgiškumas stresinėje gyvenimo situacijoje gali sukelti suicidines mintis.

3. Potrauminis streso sutrikimas (PTSS): Patirta agresija šeimoje (fizinė, psichologinė) ir kitos traumos (smurtas) gali padidinti suicido riziką.

4. Nemiga: Nemiga gali skatinti negatyvią savimonę ir kartais net sukelti suicidines mintis.

5. Kitos priežastys: asmenybiniai ypatumai (pvz., emocinis nestabilumas (anksčiau vadintas ribinės asmenybės sutrikimas), priklausomybės ir kt.

Kaip atpažinti savižudybės požymius?

Žmonės, galvojantys apie savižudybę, dažnai rodo tam tikrus požymius. Štai keli iš jų:

• Kalbėjimas apie savižudybę: Pavyzdžiui, „noriu mirti“, „niekam nerūpi, jei dingsiu“.

• Beviltiškumas: Jausmas, kad ateitis beprasmė arba kad niekas niekada nepagerės.

• Socialinis atsiskyrimas: Atsiribojimas nuo artimųjų, draugų ar pomėgių.

• Su mirtimi susijęs elgesys: Pavyzdžiui, dalijimasis asmeniniais daiktais, atsisveikinimas su artimaisiais.

• Nuotaikų svyravimai: Staigūs emociniai pokyčiai – nuo gilaus liūdesio iki netikėto ramumo.

Jei pastebite šiuos požymius savyje arba kitame asmenyje, tai yra svarbus signalas kreiptis pagalbos.

Gydymas ir Terapija

Psichoterapija:

• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT, angl. Acceptance and Commitment Therapy) - padeda ugdyti psichologinį lankstumą, atrasti prasmę ir kurti asmeninėmis vertybėmis grįstą gyvenimą, kurį verta gyventi.

• Dialektinė elgesio terapija (DBT, angl. Dialectical Behavioural Therapy) – padeda valdyti emocijas ir mokytis veiksmingų savireguliacijos, dėmesingumo ir komunikavimo būdų.

• Kognityvinė elgesio terapija (KET/CBT) – skirta pastebėti, atpažinti, ir keisti neigiamas mąstymo schemas bei elgesį.

Farmakoterapija ir psichoterapija:

• Antidepresantai – naudojami siekiant sumažinti depresiją, tačiau antidepresantai pradeda veikti lėtai ir nevisada jų pakanka.

• Ketamino terapija – inovatyvus gydymo metodas ketaminu, kuris veikia labai greitai - vienkartinė ketamino injekcija sumažina suicidinių minčių įtaką net 70% pacientų jau per pirmąsias 24 val., ir kartu su gydymu ketaminu integruojant psichoterapiją (ketaminu augmentuota psichoterapija, KAP) yra pasiekiamas gilesnis ir ilgesnis poveikis, pacientai gauna svarbių įžvalgų.

Prevencija

Prevencijai labai svarbus asmeninio bendravimo supratimas bei palaikymas iš artimųjų šeimos narių pusės. Taip pat rekomenduojama dalyvauti specializuotuose mokymuose apie savižudybių prevenciją ir intervencijas - ASIST ir SAFE Talk.

NOOS klinikos terapeutai yra baigę savižudybių intervencijos įgūdžių mokymus ASIST.

Dėl skubios psichologinės pagalbos, esant savižudybės grėsmei, rekomenduojama kreiptis psichologinės pagalbos telefonais:

1. Jaunimo linija, tel. 8 8000 28 888, Visą parą

2. Vilties linija, tel. 116 123, Visą parą

3. Vaikų linija, tel. 116 111, Kasdien 11-21 val.

4. Pagalbos moterims linija, tel. 8 800 66 366, I-V 10-21 val.

5. Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555, I-V 16-20 val. VI 12-16 val.