Ketaminas ir neuroplastiškumas
Ketaminas - tai vaistas, kuris gali greitai pagerinti nuotaiką žmonėms, sergantiems depresija. Jis tai daro skatindamas smegenų plastiškumą (neuroplastiškumą), t.y. smegenų gebėjimą keistis ir prisitaikyti. Tyrimai rodo, kad vienas iš pagrindinių ketamino antidepresinio poveikio mechanizmų yra susijęs su neurogenezės hipokampe stiprinimu:
Greitas poveikis. Kitaip nei įprasti antidepresantai, kurie veikia lėtai, ketaminas pradeda keisti smegenis jau po kelių valandų.
Molekulinė signalo kaskada. Ketaminas blokuoja NMDA glutamato receptorius slopinančiuose GABA neuronuose, todėl suaktyvėja glutamato signalas, kuris aktyvuoja AMPA receptorius. Šis suaktyvėjimas sukelia molekulinę kaskadą, apimančią smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) išsiskyrimą, kuris yra svarbus neuronų augimo faktorius, ir mTOR signalinio kelio suaktyvėjimą, kuris stimuliuoja sinaptogenezę ir naujų dendritų augimą besivystančiuose neuronuose (neurogenezę), taip pat mažina uždegiminius žymenis.
Molekulinė signalinė kaskada. Įdomu pastebėti, kad klasikiniai serotoninerginiai psichedelikai (pvz., psilocibinas, DMT) aktyvuoja serotonino 5-HT2A ir 5-HT1A receptorius, kurie, kaip ir ketamino veikimo atveju, toliau didina glutamato koncentraciją (t.y. veikia panašiai). Pagal Kadriu B. et al. Ketamine and Serotonergic Psychedelics, Int J Neuropsychopharmacol, 2021
Neurogenezė. Ketaminas didina naujų neuronų dauginimąsi ir vystymąsi iš neuroninių kamieninių ląstelių. Tai jis daro pirmiausia aktyvindamas mTOR (mechanistinis rapamicino taikinys) kelią, kuris stimuliuoja sinaptogenezę ir naujų dendritų augimą besivystančiuose neuronuose. Taip pat ketaminas didina BDNF (smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus), svarbaus neuronų augimo faktoriaus, kiekį.
Naujų jungčių kūrimas (sinaptogenezė). Ketaminas skatina naujų jungčių (sinapsių) formavimąsi tarp smegenų ląstelių. Ketaminas skatina naujų jungčių tarp neuronų augimą, ypač lėtinio streso ir depresijos paveiktose smegenų srityse, ypač prefrontalinėje žievėje ir hipokampe. Jūsų smegenys tarsi ima kurti naujus kelius informacijai keliauti.
Neuronų “šakojimasis” (arborizacija). Smegenų ląstelės turi mažas ataugas, vadinamas dendritiniais spygliais. Ketaminas padeda šiems spygliams augti ir daugintis, taip leisdamas ląstelėms geriau bendrauti tarpusavyje.
Dendritų išsidėstymas prieš (viršuje) ir po (apačioje) gydymo ketaminu.
Smegenų grandinių atkūrimas (remodeliavimas). Depresija gali "išjungti" kai kurias svarbias smegenų grandines. Ketaminas padeda jas vėl "įjungti", ypač tas, kurios susijusios su motyvacija ir emocijų valdymu. Nauji hipokampo neuronai ir jungtys gali iš esmės „perjungti“ grandines, kurias neigiamai paveikė depresija.
Ilgalaikis poveikis. Nors ketamino poveikis prasideda greitai, jo nauda gali tęstis dienas ar net savaites po vienos dozės, nes naujos smegenų jungtys išlieka.
Atsparumas stresui. Lėtinis stresas gali pakenkti smegenims. Ketaminas padeda atkurti tai, ką stresas sugadino. Šie pokyčiai didina smegenų plastiškumą, leidžiant pacientams geriau apdoroti emocijas ir būti atsparesniems stresui.
Svarbu suprasti, kad nors ketamino terapija yra daug žadantis gydymas, tačiau ji turi būti taikoma tik prižiūrint gydytojui, kuris yra baigęs ketamino gydymo mokymus. Kaip ir visi vaistai, ketaminas gali turėti šalutinių poveikių, ir ne visiems tinka. Tačiau jo gebėjimas greitai skatinti smegenų plastiškumą atveria naujas galimybes depresijos ir kitų psichikos sutrikimų gydyme.